Turiu 20 šmeižia

Vairuotojai plaukė ir valgė bendroje patalpoje, ir ne visada buvo galimybės laikytis visų rekomendacijų. Manau, iki to laiko turėsime galimybę įrodyti žmonėms, kad jiems teisingai tarnaujame, ir jie pasirinks mus savivaldoje. Nebendrauju ir su tais kurie mane vercia jaustis menkaverte ar prastesne.

Liepos 29 d. Ūkyje naudojama technika, padargai — surinkti nuo varžtelio. Koks jūsų ūkis?

Kuo šiandien galite pasidžiaugti? Ką planuojate? Ūkininkauju nuo kolūkio subyrėjimo. Negaliu sakyti, kad ūkininkauju, nes vis dar bandau tai daryti. Kiekvieni metai — lyg kortų žaidimo partija. Mano kortos — žinios, technika, trąšos ir augalų apsaugos priemonės, o kokiais koziriais sužais gamta — niekas nežino. Tėvukas gimęs Telšių rajone, Degaičiuose. Tarnaudamas tarybinėje armijoje, Kaišiadorių rajone, Paparčiuose sutiko mamą, vedė, persikraustė į tuos pačius Degaičius, kur gimiau ir aš.

Labai ilgai tempėsi guma su nuosavybės atstatymu. Viskas prasidėjo nuo 10 hektarų.

MASTERCLASS - HOW TO BUILD THE PERFECT AQUASCAPE FOR CONTESTS - BY WORLD CHAMPION JOSH SIM

Šiuo metu dirbu apie 60 ha žemės. Nei daug, nei mažai.

Aš save laikau smulkiu ūkininku. Anksčiau auginau kiaulių, melžiamų karvių. Dabar liko dvi. Gyvulių auginti neapsimoka. Auginu grūdinius augalus: kviečius, kvietrugius, miežius, avižas. Šiek tiek žirnių. Rapsai — perspektyvus, bet labai imlus pinigams augalas. Reikia labai daug chemijos, trąšų. Daug kas sako, kad labai geras priešsėlis kviečiams.

Sutinku su tuo, turiu 20 šmeižia rapsams skiri labai daug trąšų ir pagrindas kviečiams jau paruoštas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Taigi ūkininkauti mokausi iki šiol, vis kažką sužinau naujo. Visą laiką trūko žinių. Bendravimas su Konsultavimo tarnybos Kaišiadorių rajono biuru prasidėjo dėl nuolatinio žinių ieškojimo: seminarų, kitų renginių, buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teisės aktai keičiasi gana dažnai. Jei reikėtų man popieriukus sklaidyti su visais tais pakeitimais, pražilti būtų galima. Darbas, kurį dirbu, susijęs su pasirinkta specialybe ir man patinka.

Naujausios pastabos

Atsakiau, kad patinka, nes suari lauką, gražiai atrodo, pačiam miela pažiūrėti ir kitam ne gėda pasakyti. Žino, kas suarė.

Jaučiu malonumą. Galiu pasidžiaugti ir tuo, kad pagal savo amžių neblogai jaučiuosi, vaikai užauginti, negirtauja, dirba, man padeda, kreipiasi į mane pagalbos, jei reikia, nes jų darbas su inžinerija susijęs. Dabar šitame ūkelyje su žmona Rima darbuojamės. Aš darau namuose tai, ką reikia šiandien, neplanuoju.

Man šiandien reikia pastato — aš jį statau, reikia traktoriaus — jį darau.

ALKO TURINYS

Ir dabar yra vienas traktorius pradėtas, kuris laukia savo eilės. Jį užbaigti nėra daug darbo, bet šiandien yra svarbesnių darbų.

Juos koreguoja laikas. Darau tai, ko reikia čia ir dabar. Kas Jums svarbiausia ūkininkaujant? Ūkininkaujant nesvarbių dalykų nėra. Pasėsi ne laiku, vadinasi, ne laiku patręši, viskas nusitemps. Rudenį vėliau kulsi, prasidės darganos.

Vadovaujuosi principais: gali daryti — daryk, negali, nesugebi — apsigalvok, arbe belsk, ir tau bus atidaryta. Reikia — eini, klausi, ieškai.

Labai patiko vieno seno ūkininko mintis, kad reikia eiti, važiuoti į seminarus, kad žmonės tave pažintų, žinotų, kas esi, ką sugebi. Nuo to viskas ir prasidėjo. Eini, klausi ir manęs klausia. Svarbu gauti žinių bagažą ir visai nesvarbu, ar iš vyresnių, ar iš jaunesnių mokaisi. Ar galima ūkininkavimą vadinti nuolatinių ieškojimų procesu? Jei nieko neieškosi ir nedarysi, degraduosi arba pasidarysi apatiškas viskam.

Kažkada iš kolūkio laikų paveldėjau vieną turiu 20 šmeižia. Verkiant reikėjo antro. Ką daryti? Technika brangi.

Rusiški maži traktoriukai brangūs, japoniški dar brangesni. Sugebėjimų šiokių tokių turėjau.

NORFA parduotuvių tinklas

Nusipirkau Belaruso laužą, įsidėjau lengvos mašinos variklį ir ilgus metus man tarnavo. Visi peikė, visi keikė. Tai darė ne dėl pavydo, tiesiog — stereotipas. Kolūkio laikais visi buvo mechanizatoriai, inžinieriai, elitas, protingi žmonės, bet sakė — niekas taip nedaro. Yra gamyklos.

Neseniai iš Afganistano grįžęs lietuvis – apie tai, kokį siaubą šiuo metu išgyvena vietiniai

Nieko nesigaus. O traktorius iki šiandien dirba jau kokį 17 metų. Ateis laikas, jis bus dar kartą modernizuotas. Savadarbis traktorius, vaikų pramintas Žiogu Esate išradingas ir nagingas. Kada atsirado pomėgis?

Kas jį paskatino?

Po trijų naktinių pamainų sustojau septintą ryto, šaldytuvas tuščias - nebirbia, nei per karštanei per šalta.

Vaikystėje daugiau domėjausi fizika, tiksliau — elektra. Nuo mažų dienų rozetes nuo turiu 20 šmeižia saugojo. Kai paaugau, labai patiko lemputes sujunginėti. Po to sutapimas — išėjau į armiją, papuoliau į laivyną, kure tarnavau radiotelegrafistu. Kadangi potraukis prie elektros išliko, šviesos muziką buvau pasidaręs, stiprintuvą, kitokių elektroninių prietaisų.

Liepos 29 d. Ūkyje naudojama technika, padargai — surinkti nuo varžtelio. Koks jūsų ūkis?

Kolūkyje dirbau mechanizatoriumi, sugedus technikai, mechanikų pagalbos turiu 20 šmeižia, tik detalių tiekėjo. Pradėjus ūkininkauti, jau teko persikvalifikuoti — vienas už visus: mechanikas-inžinierius, tiekėjas, agronomas suvirintojas ir visų kitų galų meistras. Pirkau laužą, ardžiau iki varžtelio, susirinkau, dabar viskas važiuoja. Kai pas mane atvažiuoja kiti ūkininkai, besidomintys technika, be kokios valandos nuo geležų nenueiname.

O tikrojo pripažinimo pradžia buvo pirmoji rajoninė Traktorių šventė. Mane pakvietė dalyvauti. Aš tada kaip tik buvau bebaigęs traktorių — į Belarusą įdėjau vokiško merso variklį. Padariau kabiną, kapotą ir kt.

Pagalbos resursai

Kai jį pamatė, vienam iš šventės organizatorių akys ant kaktos iššoko, kad namų kieme galima taip padaryti. Traktorius su 2,3 litro varikliu, išimtu iš Ford Sierros, sūnų pramintas džondyriuku Daug kas mane peikė, kad nedalyvauju artojų varžybose. Moku, ką moku. Reklamuotis man nereikia.

Tebetęsiamas šmeižtas apie didžiųjų kormoranų nesustabdomą grėsmę gamtai

Dėmesio man ir taip netrūksta. Sako — reikia dalintis patirtimi, bet kai suari kažkokį gabaliuką, yra vienas dalykas, o suarti visą lauką — jau kas kita. Dar kolūkio laikais iš laužo padariau plūgą. Kolūkis visus mano darytus padargus atidavė. Vienas žmogus atvyko ir norėjo pasidaryti plūgą. Nuvedžiau, išsimatavo, pasidarė, tik arti negalėjo, kažkur suklydo. Kiekvienas inžinierius pasakytų, kad plūgo konstrukcija paprasta, geriausi sąnarių kremai pagaminti kokybiškai sudėtinga.

Užduoti klausimą

Milimetru apsirikai ir viskas — tu plūgo neturi. Mane nuvylė valdžios sprendimas neregistruoti nei savadarbių traktorių, nei priekabų. Dabar tokie kaip aš — nereikalingi.

Mes esame maži, kad ir nebaigę mokslų, be diplomų ar panašiai, bet technikos koncernams konkurencijos tikrai nesudarytume.