Traumes rėminės konstrukcijos sąnario.

B išganytojis 3x taip pat dviejų vokiškų žodžių atitikmuo, tačiau vienas iš jų skiriasi nuo ankstesniųjų žodynų: 1 Heiland 2x ; 2 Erlöſer 1x , plg. Šulcas turėjo tikslą parodyti, kaip jie gali būti realizuojami praktiškai pagal Mörlino iškeltus principus išvertė dešimt pasakėčių.

Exod 6,6. R išganytojis 6x yra jau trijų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 3x ; 2 Erlöſer 2x ; 3 Seeligmacher 1xplg. Ißganytojis, jo, m. Atpirktojis, jo, m. Ißwadótojis jo, m. Ißwadótojis, jo, m. Rvl I ; 3 Seligmacher, Ißganytojis, jo, m. Rvl II Nė viename iš minėtų leksikografijos šaltinių nėra žodžio išganytojis, kuris būtų padarytas iš išganyti leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievą.

Veiksmažodis išganyti traumes rėminės konstrukcijos sąnario reikšme pirmą kartą randamas B, kur yra dviejuose žodyno straipsniuose: 1 Ausfretʒen Ißganÿti, nuganÿti vid abfretʒen hat das gantʒe Feld ausfretʒen laßen Wiſſa Lauka iß- nugáne Ką daryti su skausmai peties sąnario ; 2 [Ausweiden] abfretʒen Nu- Ißgannÿti B Plg.

R lietuvių vokiečių kalbų dalyje vienur skiriamos dvi, kitur trys išganyti reikšmės, tačiau abiem atvejais tolesnėje eilutėje einančiame žodyno straipsnyje vedinys išganytojis turi atitikmenį, susijusį ne su minėtąja tiesiogine reikšme, o su perkeltine išsaugoti; išgelbėti, išvaduoti, plg. Ißgánytojis, jo, m. Ißganaù, 1. Ißgánytojis, ojo, m. Atsižvelgiant į Mažosios Lietuvos žodynų duomenis, galima manyti, kad išganytojo siejimas su nuganymu buvo tik to vieno ar kelių asmenų kitaip suprasta reikšmė ir tik jų sąmonėje susiformavęs toks atitikmuo.

Žodžiai išganytojis ir išlaikytojis galėjo būti sinonimiški, tačiau ne visa savo semantine apimtimi, o tik viena reikšme.

Perkūnas kelia retorinį klausimą: kur yra tokia kalba, kurioje nė vienas žodis nebūtų vartojamas keleriopai? Vadinasi, daugiareikšmiškumą jis laikė dėsningu ir lietuvių kalbos sistemos reiškiniu. Nevienodą suvokimą paprastai lemia skirtingas patyrimas, išsilavinimas, vaizduotė. Tas neįvardytasis asmuo, labai tikėtina, buvo Mörlinas.

Tokią darybos motyvaciją Perkūnas veikiausiai išgirdo iš jo žodinėse diskusijose. Beveik neabejotina, kad išganytojo nepavartojimas EP iš tiesų susijęs su Mörlino dalyvavimu verčiant pasakėčias. Mörlinas, skirtingai negu dauguma kitų lietuviškose parapijose dirbusių kunigų, lietuviškai mokytis pradėjo jau suaugęs, todėl daugiau mąstė apie kalbą, analizavo, ieškojo tarp traumes rėminės konstrukcijos sąnario struktūrinių bei semantinių ryšių.

Nuolatinė refleksija leido jam geriau negu vietiniams kunigams 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 19 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift pajusti ir bažnytinės kalbos trūkumus, visų pirma atotrūkį tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos. Mörlinas savo traktate deklaravo principą kalbėti su menko išsilavinimo nemokančiais nei skaityti, nei rašyti lietuviais jiems suprantamais žodžiais ir siūlė ne tik išmesti visus nelietuviškus žodžius, bet ir nevartoti naujadarų, archaizmų ir traumes rėminės konstrukcijos sąnario žodžių MP 4 Dviprasmiškus žodžius reikią išvaduoti iš dviprasmybės, kad nekeltų sumaišties MP Tačiau Perkūnas minėtu retoriniu klausimu parodė, kad raiškõs ir turinio santykis negali būti suprantamas supaprastintai: vieną raišką nebūtinai turi atitikti viena leksinė reikšmė.

Perkūnas irgi svarstė kalbos norminimo galimybes, ieškojo kalbos valdymo ir tvarkymo būdų, tik jis kalbos problemas matė kitur negu Mörlinas. Perkūnas svarbiu sakytinės kalbos norminimo objektu laikė tartį ir kirčiavimą, o rašytinės rašybą. Būtent čia jis pirmiausia įžvelgė tapatumo adekvatumo taisyklės pažeidimų: kai kurios EP formos neperteikia informacijos tokiu tikslumu, kokio reikia kalbos vartotojams apie tapatumą [adekvatumą] kaip vieną iš kalbos planavimo kriterijų žr.

Haugenas 23dėl to kyla bendravimo sutrikimų. Perkūnas atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių kalboje yra vienodai rašomų, bet skirtingai dėl kirčio vietos ar priegaidės tariamų ir skirtingą reikšmę turinčių žodžių, t.

Mat malkas reiškiąs gurkšnis, maukas. Kad šis žodis minėtame junginyje būtų suprantamas ne kaip gurkšnis, o kaip pagaliai kurui, reikią pailginti pirmąjį a ir daugiskaitos galininką tarti Málkas. Mažojoje Lietuvoje vartotos abi leksemos: malkas sm gurkšnis, maukas ir málka sf pagalys kurui, plg. Malkas, ô. C II ir Holtʒ. Medis, dʒio. Málka, os. Medégas, ô. Rvl I 32 ir Brennholʒ, Málka, ôs, f. Perkūno nuomone, panaši dviprasmybė atsirandanti ir pasakyme Gaidys kâsdam s Meſzluſe PB. Žodis kâsdam s, jei jis turįs ilgiausią â, tai reiškiąs mordens, beiſſende, kilęs iš kándu: k sdams arba kánsdam s.

Čia cirkumfleksas stogelio formos ženklas negalįs būti rašomas PB Vadinasi, pagrindiniu lietuvių kalbos priegaidės požymiu jis laikė tarimo trukmę. Cirkumfleksas, jo nuomone, turėtų žymėti patį ilgiausią balsį, bet jokiu būdu ne trumpąjį 5.

Dar vienas pavyzdys jungtukas jei, kuris turėtų būti kirčiuojamas ant é, kad 5 Perkūno pavyzdžiuose cirkumfleksas dažniausiai rašomas ten, kur dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje yra tvirtapradė, o ne tvirtagalė priegaidė, plg. Siūlymas žymėti kirtį iš tikrųjų būtų padėjęs atskirti homografus. Perkūnas ne tik priekaištavo vertėjui dėl rašybos ir kirčiavimo nepaisymo, bet siūlė ir sprendimo būdų: norint išvengti dviprasmybių, reikia kirčiuoti visus lietuviškus žodžius, kaip tai daroma graikų kalboje PB Žodžių raiškõs sutapimas ar panašumas, dėl kurio atsiranda kliuvinių komunikacijos procese, Perkūnui atrodė tokia pat problema kaip nesuprantamų žodžių vartojimas.

Maža to, rašybos netaisyklingumas neigiamai veikiąs ir stilių Stylum darąs jį nepatrauklų, taigi ir neįtaigų, nepaveikų. Išskirtinė PB ypatybė kalbos leksinės semantinės sistemos suvokimo atspindžiai. Pirmiausia išskirtini sintagminiai santykiai. Iš taisymų matyti Perkūną jutus, kad vertime esti ydingų žodžių junginių, sudarytų nesilaikant gyvojoje kalboje įprasto leksinio junglumo leksinio valentingumopažeidžiant semantinės dermės principą apie jį žr.

Jakaitienė 70 74; Jakaitienė : 62 63plg. Wandenel ſupurwini.

artro klinika kaunas

Der Vulgus redt: ſadrumſti. Smarkeis źodźeis. Vulgus: Skaudźeis.

Related research topics

Smarkus wird gebraucht von der That. Vulgus ſagt: pać Gyl nunerdama. Perkūnas taisė ir tuos žodžių junginius, kur matė esant pažeistą gramatinį junglumą, plg. Kojai Vulgus: Kojôs cum Genitivo.

Denn ich ſage vor: pri Kojôs priſiriſzti dumies; priſiriſzdinu Kojôs, und nicht: Kojai. Vulgus: t iſźtráukt nemlich: Kàul. Kiaulei ſutikko Aſil s. Vulgus ſagt: Kiaul cum Ac- cuſativô. Jurgis ſutikko Anſ, Pėtras ſutikko Paul p.

Vulgus: taw. Vulgus ſagt: to czeſo. Tai paradigminių santykių tipas apie leksines semantines paradigmas žr. Jakaitienė 84 86; Jakaitienė : 71 Perkūnas vartojo terminą sinonimas 2x; Synonyma PB 13 23, ſynonyma PB 21 7pateikė ir sinonimų porų, ir jų eilių, plg. Vulgus: Deźe, ſynonyma: Kurkulaj, Geldéles. Pirmame pavyzdyje prie daiktavardžio purvynas jis davė keturių sinonimų eilę: klampynė, lekmenė, makonė, liūtynas, kur purvynas laikytinas dominante, o klampynė, lekmenė, makonė, liūtynas sinonimų eilės nariais.

stebuklas tepalas

Antrame pavyzdyje dominante laikytinas būdvardis pilkas; sinonimų eilė sudaryta iš trijų narių: rainas, žilas, širmas; trečiame dominantė dėžė kiaukutas, o sinonimų eilės nariai du daiktavardžiai: kurkulai, geldelės.

Pirmuoju atveju dominantės ir visų narių tarpusavio pakeičiamumas galimas, antruoju ribotas: dominantės ir sinonimų eilės narių santykiai čia susiję hierarchiniais ryšiais ir yra artimi hiperonimo bei hiponimo santykiams. Pagal reikšmės artimumą pirmieji laikytini absoliučiaisiais, antrieji diferenciniais ideografiniais sinonimais.

Veikiausiai todėl Perkūnas ir neįvardijo pastarųjų kaip sinonimų, tačiau visais trimis atvejais žodžius suvokė kaip turinčius bendrą reikšmės požymį.

Panašių pavyzdžių, norėdamas pademonstruoti lietuvių kalbos žodingumą, vėliau davė Ruigys rankraštinėje Meletemoje : vokiečiai vienu ir tuo pačiu žodžiu grau apibūdiną vyrą, arklį, sermėgą ir žirnius, o lietuviai tai nusaką skirtingai: illas wÿr s, ßirmas arba ßÿwas arklÿs, pilka sermėgà, raini arba bûri irnei RgM Šiuos pavyzdžius ypač išpopuliarino spausdintas jo traktatas Betrachtung der litauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften, pateikęs tą pačią mintį ir tuos pačius pavyzdžius: Wyrs illas, Arklys ßirmas, Sermėga pilkà, irnei raini arba bûri RgB Vis dėlto pirmasis šią sinonimų eilę sudarė ir paviešino ne Ruigys, bet Perkūnas plg.

Perkūno priekaištai vertėjui dažniausiai susiję su, jo nuomone, netinkamo žodžio parinkimu. Taisydamas jis paprastai siūlo kitą diferencinį ideografinį sinonimą, traumes rėminės konstrukcijos sąnario du ar daugiau, plg.

Vulgus: ſugrêb s. Vulgus ſagt: paći Gyl nunerdama. Vulgus ſagt hier: Gálo v.

Deutsches Gewässernamenbuch.

Vulgus: wien Dáikt ſuſ ego, traumes rėminės konstrukcijos sąnario auch: wien drauge oder draugen. Vulgus: Dałykus pérda- lyjus, oder paſkyrus. Vulgus ſagt beſſer: rem s oder: ſpringſôjo, imgleichen: rymôjo kakle. Maiſźtui palówus. Vulgus: Nukimmui palowus oder plat: nutiłus. Vulgus: práſto Maiſto. Matant tokius taisymus, atrodo Perkūną nepripažinus, kad tas pats turinys gali turėti kelias raiškos galimybes, kad tas pats dalykas gali būti pavadinamas keliais žodžiais, vienu atveju akcentuojant vieną, kitu kitą pavadinamo dalyko požymį apie sinonimijos ir polisemijos santykį žr.

Jakaitienė :. Tačiau sinonimų jis duoda ne tik taisydamas, bet ir savo paties teikiamuose iliustraciniuose pavyzdžiuose, t. Nors daug kur jų tiesiogiai neįvardija kaip sinonimų, bet sinoniminius teikiamų žodžių ryšius liudija jungiamieji žodžiai oder, das iſt, imgleichen, zuweilen auch arba tiesiog kablelis tarp žodžių, plg.

Es liegt im Miſt.

Acta Linguistica Lithuanica

Neſźkit, dukit Penukſźlui Jôwalo. Smertij neſuláukſi. Vulgus: padwêſuſi, numirruſi Páſaka yra ſudumôtas, ſumislytas dáiktas, nor ne bûta jo. Taigi Perkūnas iškėlė lietuvių kalbos sinonimijos išgales ir kartu parodė tam tikrų sąvokų raiškos variantiškumą.

Jos rezultatai rodo ir jo paties gebėjimą įvairiai pavadinti tikrovės dalykus atsižvelgiant į požymių įvairovę. Sisteminiai santykiai tarp žodžių, kurių reikšmės priešingos, t. Išskirtina antonimų pora: naminis laukinis apie gėles. Ji turi bendrą lyginamąjį pamatą augimo vietos požymį.

Мысли Сьюзан перенеслись в прошлое, и глаза ее непроизвольно упали на листок бумаги возле клавиатуры с напечатанным на нем шутливым стишком, полученным по факсу: МНЕ ЯВНО НЕ ХВАТАЕТ ЛОСКА, ЗАТО МОЯ ЛЮБОВЬ БЕЗ ВОСКА. Дэвид прислал его после какой-то мелкой размолвки.

Kita panašiu vietos pamatu pagrįsta pora galėtų būti naminis medinis apie gyvūnustačiau šiuo atveju pirmasis narys neįvardytas, o antrasis teikiamas vietoj laukinis, nes šis, pasak Perkūno, kalbant apie gyvūnus liaudies kalboje nevartojamas, t.

Laukinne Kiaule. Iš gydymas mažų sąnarių leksikos aspektų minėtinas jungtuko jeib taisymas keitimas jei arba kad. Manytina, kad Perkūnas įžvelgė jungtuką jeib esant pasenusį, besitraukiantį iš aktyviosios vartosenos, t.

Jis fiksuotas Kleino bei Sapūno ir Šulco gramatikose jeib kartu su jei, jog, idant dažnai pridedamas asmenavimo paradigmose prie tariamosios nuosakos veiksmažodžių, plg. Vietoj jo sakomas jei, bet dažniausiai kad. Jungtuką jeib vartojo Traumes rėminės konstrukcijos sąnario mokydamas katekizmo, tai liudija Perkūno pateiktas Mörlino kalbos pavyzdys PB 7 2 3, plg.

Vulgus sagt: jéi, wirfft das b weg und ſetʒt den Accent auffs é ʒum Unterſcheid des Dativi fœminini, jei, ihr. Gárbink Tew tawo, ir Mo- łin err. Motina tawo, jeib geray gywentumbei ant źemês. Perkūno pastaba dėl jungtuko jeib turėjo parodyti, kad Mörlinas ir jo sekėjas Šulcas nesilaiko dar vieno iš deklaruotų principų: traumes rėminės konstrukcijos sąnario tik bendriausius, 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 25 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift žinomiausius žodžius, suprantamus visame krašte.

Mörlinas kaip ribotoje teritorijoje suprantamo ir dėl to nevartotino žodžio pavyzdį buvo pateikęs veiksmažodžio būti praet. Skaidant PB tekstą į atskirus šnekos aktus, arba diskursus jų sampratą žr. Šis traktatas įdomus šaltinis socialinės interakcijos ir kalbos kaip pagrindinės komunikacijos priemonės tyrimui, tačiau šio tyrimo palankiau imtis vokiečių kalbos tyrėjams.

Mörlinas ypač akcentavo dar vieną grynumo kriterijų variantas turi būti genetiškai grynas, savakilmis. Jis siūlė išmesti visus kitakilmius žodžius, t. Net jei visuotinai vartojami ir daugeliui suprantami, jie vis tiek svetimi.

Nesant atitinkamo lietuviško žodžio, geriau esą vartoti perifrazę arba aprašymą MP 6 8.

  1. Klubo sanario displazija kudikiams
  2. Acta Linguistica Lithuanica - PDF Free Download
  3. Hurts piršto sąnario kairėje

Mörlinas rėmėsi Rudolpho Goklenijaus lotynų kalbos gramatika Observationum lingvae Latinae 6, kurioje rašoma apie netinkamą, nors ir visuotinę praktiką: daugumos arba vieša ir plačiai paplitusi klaida nesukuria kalbos taisyklės, daugybė klystančiųjų negali pateisinti klaidos MP Vis dėlto Mörlinas nebuvo nuoseklus kitoje traktato vietoje jis reikalavo iš knygų pašalinti tuos bažnytinius žodžius juos vadina Eccleſiaſtica, tai daugiausia polonizmaikurie nėra įsigalėję viešojoje bei 6 Rudolphas Goklenijus vok.

Rudolph Gockel [Göckel] d. Jo gramatika Mörlinui buvo priimtina dėl to, kad joje daug dėmesio skirta praktinei lotynų kalbos vartosenai, graikų, hebrajų, vokiečių ir lotynų kalbų interferencijai plg. MP 7 8, 10 11, traumes rėminės konstrukcijos sąnario, 16 24; žr. Reikia traumes rėminės konstrukcijos sąnario, kad jei jau įsigalėję, tai galima ir palikti.

Šitą nenuoseklumą Perkūnas pastebėjo ir priekaištavo pasakėčių vertėjui dėl gausaus skolinių vartojimo. Šis Perkūno priekaištas vienas rimčiausių, rodantis visų pirma teorinius prieštaravimus Mörlino traktate. Perkūnas primena, kad MP karščiuojamasi dėl žodžių, seniai pasiskolintų iš lenkų ir kitų kalbų, bet tebevartojamų ir suprantamų.

Opozicija savas svetimas liudija Mörlino siekį nubrėžti aiškias ribas ir suformuoti barjerus, neleidžiančius svetimam žodžiui tapti savu. Perkūnas ironizavo, kad nuomonė dėl skolinių, matyt, jau pakeista, nes vertime daug žodžių, kurių giminystė ir kilmė iš kitų kalbų jau esanti įrodyta: PB Dann ſo finde ich auch eine Contradiction in dieſen Fabeln. Tarp Perkūno čia išvardytų skolinių daugiausia slavizmų skarbas, čėsas, slūžma, liūtas, miestas, gaspadinė, ponastik vienas germanizmus stukis.

Tarp skolinių patekusi ir iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta naktis. EP vartoti įvairiu metu į lietuvių kalbą atėję leksiniai skoliniai, dauguma jų buvo ne tik įsigalėję religiniuose raštuose, bet ir prigiję šnekamojoje kalboje. Retų skolinių EP nedaug pvz. PBtačiau keisti nesiūlė ir pats pakaitų jiems neieškojo. Veikiausiai jis neskyrė jų nuo lietuviškos kilmės žodžių ir nelaikė svetimybėmis. Pagrindinis ir vienintelis jo argumentas siūlant kitą variantą liaudinė vartosena Vulgusplg.

Vulgus: meiley pakálbint. Vulgus: kaſzkadai. Vulgus: Neminoj éſant. Vulgus lieber: źiem. Smertéln Ron padare. Vulgus: n iſźgytinai lieźe. Vulgus: padwêſuſi, numirruſi Yra keletas atvejų, kur taisydamas Perkūnas pats teikė panašų skolinį ar hibridą tiek vietoj lietuviško žodžio rečiautiek vietoj kito skolinio resp. Vulgus lieber: be korôs l. Daug wynugû. Vulgus: Rinſźwinugiû. Nemažai skolinių dažniausiai slavizmų yra PB sakiniuose bei frazėse, kuriomis Perkūnas, komentuodamas taisomą žodį ar žodžių junginį, papildomai iliustravo liaudiškąją vartoseną, plg.

HA Hist. StA Königsberg, Hs. Buttas pro ſweczus laikomas, oder ſwetlyćia Páſaka yra ſudumôtas, ſumislytas dáiktas, nor ne bûta jo Vartojo Perkūnas ir terminą germanizmas, tačiau taikė ne žodžiui, bet frazei: PB l. Ir Pelle ſawo Nuſkendim po Akiu matydama. Ein feiner Germaniſmus, Vulgus: Ir Pełe matydama nuſk ſenti ſake. Vertinant PB užfiksuotą leksiką pagal kilmę ir amžių, t. Urbutis :. PB nemažai seniausiam lietuvių kalbos leksikos sluoksniui priklausančių žodžių, laikomų indoeuropietiškaisiais veldiniais, taip pat baltų ir slavų bendrybių, baltų ir hodnrocream bol kremas kremas lietuvių kalbai būdingų žodžių.

Atskiro lietuvių kalbos gyvavimo laikotarpiu atsiradę ir dauguma šiuose šaltiniuose vartojamų skolinių slavizmų ir germanizmų skolinių apžvalgą žr. Aleknavičienė, Schiller Gana gausus skolinių pateikimas PB vertintinas dvejopai: arba jie neatpažinti kaip skoliniai, arba norėta parodyti, kad tai įprastas lietuvių kalbos reiškinys. Apibendrinant pasakytina, kad Perkūnas nekėlė žodžių kilmei tokių griežtų reikalavimų kaip Mörlinas. Nors ir suprato kai kuriuos žodžius esant atėjusius iš kitų kalbų, bet griežtõs ribos tarp savų ir svetimų nebrėžė, vartojimo sričių nesiaurino, keisti lietuviškais nereikalavo.

Daug dėmesio skoliniams veikiausiai būtų ir neskyręs, jei nebūtų pastebėjęs nenuoseklumų Mörlino teorijoje ir Šulco praktikoje. Mörlinas pirmasis atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių kalboje yra posakių, pažodžiui neišverčiamų į vokiečių ir kitas kalbas. Mintį apie sąlyginį metaforų, alegorijų, patarlių, sentencijų ir posakių neišverčiamumą jis perėmė iš Goklenijaus gramatikos, rėmėsi ir panašia italų humanisto, filologo, poeto Julijaus Cezario Skaligerio Julius Caesar Scaliger, nuomone MP 21 Ne tur ne Plàuko Gal- wijû ku gyw s?

Naſrus atwer s. Vulgus nach ſeinem Idiotiſmo ſagt: iſſiźoj s iſźmete. Nė vienas iš dviejų čia nurodytų žodžių junginių Jáućies gyw t PB 11 18, iſſiźoj s iſźmete PB 15 6 pagal dabartinę idiomos sampratą žr.

Burger :Jakaitienė : nepriskirtinas idiomoms, t. Tas neįvardytasis asmuo ir Perkūnas pagrindine pamatinio žodžio reikšme laikė ne tą pačią reikšmę: pirmajam svarbesnė buvo tiesioginė istoriškai senesnė, žemdirbiškoji leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievąo antrajam perkeltinė antrinė, dvasinė išgelbėti, išvaduoti plg. Būtent pastarąją reikėtų laikyti šalutine, susiformavusia iš pagrindinės.

Seniausiame vokiečių lietuvių kalbų žodyne Lex ir pirmajame spausdintame žodyne H išlaikytojis nepateikiamas, o C jis siejamas su išlaikymu maitinimu, prižiūrėjimu, saugojimu, gynimu. Išlaikytojis C tepavartotas žodyno straipsnyje Erhalter 2xplg. Ißlaikytojis, jiô. Iślaikau, iau, ſu, ti. Pramaitinnu, Ißprowiu. Apginnu, traumes rėminės konstrukcijos sąnario g ſu, ginti. Ißlaikau, kiau kyſu, kyti Ißluddiu, diau, dyſu, ti.

  • Reljefinis alkūnės sąnario gydymas
  • Nulaužti į alkūnės sąnario gydymo
  • Problemos su sąnariais
  • Kelio sanario skausmas
  • Acta Linguistica Lithuanica - PDF Free Download
  • Skausmas alkūnės sąnarių gydymas

Ißlaikau, kiau kyſu, Fülle ein Gomor davon, ʒubehalten auff eure Nachkom[m]en [ Ernehrer, Beſchirmer B ; Ernehrer. Papennėtojis, Ißlaikÿtojis B ir pan. Ar žodis išganytojis kėlė abejonių tik pasakėčių vertėjui ir tam neįvardytam asmeniui, ar ir kitiems kalbinės visuomenės nariams?

Bet kokio žodžio, kaip sutartinio ženklo, reikšmė negali traumes rėminės konstrukcijos sąnario be tikrovės objekto suvokimo, jo psichinio atitikmens žmonių sąmonėje. Kai reikia įvardyti egzistuojantį objektą, sąmonėje fiksuojami esminiai jo požymiai, susidaromas tam tikras jo psichinis atitikmuo atspindys.

Tokį pat atitikmenį turi susidaryti ir kiti tos visuomenės nariai reikšmę nulemia to dalyko suvokimas visuomenės sąmonėje, bendras susitarimas Jakaitienė : 18, 46 Ar sąsaja tarp žodžio išganytojis žymiklio raiškos ir žyminio reikšmės visuomenės sąmonėje nebuvo tvirta? Viename iš chronologiškai seniausių leksikografijos šaltinių rankraštiniame Lex išganytojis 2x duodamas kaip dviejų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 1x ; 2 Seeligmacher 1x. Panaši išganytojo 6x vartosena ir C: 1 Heiland atitikmuo Ißganytojis 5x ; 2 Seeligmacher Ißganytojis 1xplg.

Ißganytojis, ô. Ißgánimas, ô. Sʒwentas, ô.

salierai su skausmus sąnariuose

Adverb: Heyligen. Sʒwencʒu, au, ſu, ti Heylſahm Iśganitingas, ô. Seelig machen. Ißganau, niau, nyſu, nyti. Ißganytojis, jiô, M. Seelig Ißganitingas, ô. Seeligkeit Ißganimas, ô. H išganytojis 3x irgi yra tų pačių dviejų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 2x ; 2 Seeligmacher 2xplg.

B išganytojis 3x taip pat dviejų vokiškų žodžių atitikmuo, tačiau vienas iš jų skiriasi nuo ankstesniųjų žodynų: 1 Heiland 2x ; 2 Erlöſer 1xplg. Ißgélbėtojis Judic 3,9. Ebr 2, Ißgelbėti Gen 48, Exod 6,6. R išganytojis 6x yra jau trijų vokiškų žodžių atitikmuo: 1 Heiland 3x ; 2 Erlöſer 2x ; 3 Seeligmacher 1xplg. Ißganytojis, jo, m. Atpirktojis, jo, m. Ißwadótojis jo, traumes rėminės konstrukcijos sąnario. Ißwadótojis, jo, m. Rvl I ; 3 Seligmacher, Ißganytojis, jo, m.

Rvl II Nė viename iš minėtų leksikografijos šaltinių nėra žodžio išganytojis, kuris būtų padarytas iš išganyti leisti ganomiems gyvuliams išėsti, išminti javus, pievą.

kokie produktai yra kenksmingi ligų sąnarių

Veiksmažodis išganyti šia reikšme pirmą kartą randamas B, kur yra dviejuose žodyno straipsniuose: 1 Ausfretʒen Ißganÿti, nuganÿti vid abfretʒen hat das gantʒe Feld ausfretʒen laßen Wiſſa Lauka iß- nugáne B ; 2 [Ausweiden] abfretʒen Nu- Ißgannÿti B Plg.

R lietuvių vokiečių kalbų dalyje vienur skiriamos dvi, kitur trys išganyti reikšmės, tačiau abiem atvejais tolesnėje eilutėje einančiame žodyno straipsnyje vedinys išganytojis turi atitikmenį, susijusį ne su minėtąja tiesiogine reikšme, o su perkeltine išsaugoti; išgelbėti, išvaduoti, plg. Ißgánytojis, jo, m. Ißganaù, 1. Ißgánytojis, ojo, m. Atsižvelgiant į Mažosios Lietuvos žodynų duomenis, galima manyti, kad išganytojo siejimas su nuganymu buvo tik to vieno ar kelių asmenų kitaip suprasta reikšmė ir tik jų sąmonėje susiformavęs toks atitikmuo.

Žodžiai išganytojis ir išlaikytojis galėjo būti sinonimiški, tačiau ne visa savo semantine apimtimi, o tik viena reikšme. Perkūnas kelia retorinį klausimą: kur yra tokia kalba, kurioje nė vienas žodis nebūtų vartojamas keleriopai?

Vadinasi, daugiareikšmiškumą jis laikė dėsningu traumes rėminės konstrukcijos sąnario lietuvių kalbos sistemos reiškiniu.

Nevienodą suvokimą paprastai lemia skirtingas patyrimas, išsilavinimas, vaizduotė. Tas neįvardytasis asmuo, labai tikėtina, buvo Mörlinas.

Tokią darybos motyvaciją Perkūnas veikiausiai išgirdo iš jo žodinėse diskusijose. Beveik neabejotina, kad išganytojo nepavartojimas EP iš tiesų susijęs su Mörlino dalyvavimu verčiant pasakėčias.

gydymas radikulitas ir osteochondrozės tepalai

Mörlinas, skirtingai negu dauguma kitų lietuviškose parapijose dirbusių kunigų, lietuviškai mokytis pradėjo jau suaugęs, todėl daugiau mąstė apie kalbą, analizavo, ieškojo tarp žodžių struktūrinių bei semantinių ryšių. Nuolatinė refleksija leido jam geriau negu vietiniams kunigams 18 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 19 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift pajusti ir bažnytinės kalbos trūkumus, visų pirma atotrūkį tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos.

Mörlinas savo traktate deklaravo principą kalbėti su menko išsilavinimo nemokančiais nei skaityti, nei rašyti lietuviais jiems suprantamais žodžiais ir siūlė ne tik išmesti visus nelietuviškus žodžius, bet ir nevartoti naujadarų, archaizmų ir dviprasmiškų žodžių MP 4 Dviprasmiškus žodžius reikią išvaduoti iš dviprasmybės, kad nekeltų sumaišties MP Tačiau Perkūnas minėtu retoriniu klausimu parodė, kad raiškõs ir turinio santykis negali būti suprantamas supaprastintai: vieną raišką nebūtinai turi atitikti viena leksinė reikšmė.

Perkūnas irgi svarstė kalbos norminimo galimybes, ieškojo kalbos valdymo ir tvarkymo būdų, tik jis kalbos problemas matė kitur negu Mörlinas. Perkūnas svarbiu sakytinės kalbos norminimo objektu laikė tartį ir kirčiavimą, o rašytinės rašybą. Būtent čia jis pirmiausia įžvelgė tapatumo adekvatumo taisyklės pažeidimų: kai kurios EP formos neperteikia informacijos tokiu tikslumu, kokio reikia kalbos vartotojams apie tapatumą [adekvatumą] kaip vieną iš kalbos planavimo kriterijų žr.

Haugenas 23dėl to kyla bendravimo sutrikimų. Perkūnas atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių kalboje yra vienodai rašomų, bet skirtingai dėl kirčio vietos ar priegaidės tariamų ir skirtingą reikšmę turinčių žodžių, t. Mat malkas reiškiąs gurkšnis, maukas. Kad šis žodis minėtame junginyje būtų suprantamas ne kaip gurkšnis, o kaip pagaliai kurui, reikią pailginti pirmąjį a ir daugiskaitos galininką tarti Málkas.

Mažojoje Lietuvoje vartotos abi leksemos: malkas sm gurkšnis, maukas ir málka sf pagalys kurui, plg. Malkas, ô. C II ir Holtʒ. Medis, traumes rėminės konstrukcijos sąnario. Málka, os. Medégas, ô. Rvl I 32 ir Brennholʒ, Málka, ôs, f. Perkūno nuomone, panaši dviprasmybė atsirandanti ir pasakyme Gaidys kâsdam s Meſzluſe PB. Žodis kâsdam s, jei jis turįs ilgiausią â, tai reiškiąs mordens, beiſſende, kilęs iš kándu: k sdams arba kánsdam s.

Čia cirkumfleksas stogelio formos ženklas negalįs būti rašomas PB Vadinasi, pagrindiniu lietuvių kalbos priegaidės požymiu jis laikė tarimo traumes rėminės konstrukcijos sąnario. Cirkumfleksas, jo nuomone, turėtų žymėti patį ilgiausią balsį, bet jokiu būdu ne trumpąjį 5. Dar vienas pavyzdys jungtukas jei, kuris turėtų būti kirčiuojamas ant é, kad 5 Perkūno pavyzdžiuose cirkumfleksas dažniausiai rašomas ten, kur dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje yra tvirtapradė, o ne tvirtagalė priegaidė, plg.

Siūlymas žymėti kirtį iš tikrųjų būtų padėjęs atskirti homografus. Perkūnas ne tik priekaištavo vertėjui dėl rašybos ir kirčiavimo nepaisymo, bet siūlė ir sprendimo būdų: norint išvengti dviprasmybių, reikia kirčiuoti visus lietuviškus žodžius, kaip tai daroma graikų kalboje PB Žodžių raiškõs sutapimas ar panašumas, dėl kurio atsiranda kliuvinių komunikacijos procese, Perkūnui atrodė tokia pat problema kaip nesuprantamų žodžių vartojimas.

Maža to, rašybos netaisyklingumas neigiamai veikiąs ir stilių Stylum darąs jį nepatrauklų, taigi ir neįtaigų, nepaveikų. Išskirtinė PB ypatybė kalbos leksinės semantinės sistemos suvokimo atspindžiai. Pirmiausia išskirtini sintagminiai santykiai. Iš taisymų matyti Perkūną jutus, kad vertime esti ydingų žodžių junginių, sudarytų nesilaikant gyvojoje kalboje įprasto leksinio junglumo leksinio valentingumopažeidžiant semantinės dermės principą apie jį žr.

Jakaitienė 70 74; Jakaitienė : 62 63plg. Wandenel ſupurwini. Der Vulgus redt: ſadrumſti. Smarkeis źodźeis. Vulgus: Skaudźeis. Smarkus wird gebraucht von der That. Vulgus ſagt: pać Gyl nunerdama. Perkūnas taisė ir tuos žodžių junginius, kur matė esant pažeistą gramatinį junglumą, plg. Kojai Vulgus: Kojôs cum Genitivo. Denn ich ſage vor: pri Kojôs priſiriſzti dumies; priſiriſzdinu Kojôs, und nicht: Kojai. Vulgus: t iſźtráukt nemlich: Kàul.

CRONOS - Epic Powerful Orchestral Music Mix - BEST OF EPIC MUSIC - Jo Blankenburg - Position Music

Kiaulei ſutikko Aſil s. Vulgus ſagt: Kiaul cum Ac- cuſativô. Jurgis ſutikko Anſ, Pėtras ſutikko Paul p. Vulgus: taw. Vulgus ſagt: to czeſo. Tai paradigminių santykių tipas apie leksines semantines paradigmas žr. Jakaitienė 84 86; Jakaitienė : 71 Perkūnas vartojo terminą sinonimas 2x; Synonyma PB 13 23, ſynonyma PB 21 7pateikė ir sinonimų porų, ir jų eilių, plg. Vulgus: Deźe, ſynonyma: Kurkulaj, Geldéles.

Pirmame pavyzdyje prie daiktavardžio purvynas jis davė keturių sinonimų eilę: klampynė, lekmenė, makonė, liūtynas, kur purvynas laikytinas dominante, o klampynė, lekmenė, makonė, liūtynas sinonimų eilės nariais. Antrame pavyzdyje dominante laikytinas būdvardis pilkas; sinonimų eilė sudaryta iš trijų narių: rainas, žilas, širmas; trečiame dominantė dėžė kiaukutas, o sinonimų eilės nariai du daiktavardžiai: kurkulai, geldelės.

Pirmuoju atveju dominantės ir visų narių tarpusavio pakeičiamumas galimas, antruoju ribotas: dominantės ir sinonimų eilės narių santykiai čia susiję hierarchiniais ryšiais ir yra artimi hiperonimo bei hiponimo santykiams. Pagal reikšmės artimumą pirmieji laikytini absoliučiaisiais, antrieji diferenciniais ideografiniais sinonimais.

Veikiausiai todėl Perkūnas ir neįvardijo pastarųjų kaip sinonimų, tačiau visais trimis atvejais žodžius traumes rėminės konstrukcijos sąnario kaip turinčius bendrą reikšmės požymį. Panašių pavyzdžių, norėdamas pademonstruoti lietuvių kalbos žodingumą, vėliau davė Ruigys rankraštinėje Meletemoje : vokiečiai vienu ir tuo pačiu žodžiu grau apibūdiną vyrą, arklį, sermėgą ir žirnius, o lietuviai tai nusaką skirtingai: illas wÿr s, ßirmas arba ßÿwas arklÿs, pilka sermėgà, raini arba bûri irnei RgM Šiuos pavyzdžius ypač išpopuliarino spausdintas jo traktatas Betrachtung der litauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften, pateikęs tą pačią mintį ir tuos pačius pavyzdžius: Wyrs illas, Arklys ßirmas, Sermėga pilkà, irnei raini arba bûri RgB Vis dėlto pirmasis šią sinonimų eilę sudarė ir paviešino ne Ruigys, bet Perkūnas plg.

Perkūno priekaištai vertėjui dažniausiai susiję su, jo nuomone, netinkamo žodžio parinkimu. Taisydamas jis paprastai siūlo kitą diferencinį ideografinį sinonimą, kartais du ar daugiau, plg. Vulgus: ſugrêb s.

Acta Linguistica Lithuanica

Vulgus ſagt: paći Gyl nunerdama. Vulgus ſagt hier: Gálo v. Vulgus: wien Dáikt ſuſ ego, ʒuweilen auch: wien drauge oder draugen. Vulgus: Dałykus pérda- lyjus, oder paſkyrus. Vulgus ſagt beſſer: rem s oder: ſpringſôjo, imgleichen: rymôjo kakle. Maiſźtui palówus. Vulgus: Nukimmui palowus oder plat: nutiłus. Vulgus: práſto Maiſto. Pralaimėjimą artrito peties sąnario tokius taisymus, atrodo Perkūną nepripažinus, kad tas pats turinys gali turėti kelias raiškos galimybes, kad tas pats dalykas gali būti pavadinamas keliais žodžiais, vienu atveju akcentuojant vieną, kitu kitą pavadinamo dalyko požymį apie sinonimijos ir polisemijos santykį žr.

Jakaitienė :. Tačiau sinonimų jis duoda ne tik taisydamas, bet ir savo paties teikiamuose iliustraciniuose pavyzdžiuose, t. Nors daug kur jų tiesiogiai neįvardija kaip sinonimų, bet sinoniminius teikiamų žodžių ryšius liudija jungiamieji žodžiai oder, das iſt, imgleichen, zuweilen auch arba tiesiog kablelis tarp žodžių, plg.

Es liegt im Miſt. Neſźkit, dukit Penukſźlui Jôwalo. Smertij neſuláukſi. Vulgus: padwêſuſi, numirruſi Páſaka traumes rėminės konstrukcijos sąnario ſudumôtas, ſumislytas dáiktas, nor ne bûta jo.

Taigi Perkūnas iškėlė lietuvių kalbos sinonimijos išgales ir kartu parodė tam tikrų sąvokų raiškos variantiškumą. Jos rezultatai rodo ir jo paties gebėjimą įvairiai pavadinti tikrovės dalykus atsižvelgiant į požymių įvairovę. Sisteminiai santykiai tarp žodžių, kurių reikšmės priešingos, t. Išskirtina antonimų pora: naminis laukinis apie gėles. Ji turi bendrą lyginamąjį pamatą augimo vietos požymį.

Kita panašiu vietos pamatu pagrįsta pora galėtų būti naminis medinis apie gyvūnustačiau šiuo atveju pirmasis narys neįvardytas, o antrasis teikiamas vietoj laukinis, nes šis, pasak Perkūno, kalbant apie gyvūnus liaudies kalboje nevartojamas, t. Laukinne Kiaule. Iš socialinių leksikos aspektų minėtinas jungtuko jeib taisymas keitimas jei arba kad. Manytina, kad Perkūnas įžvelgė jungtuką jeib esant pasenusį, besitraukiantį iš aktyviosios vartosenos, t. Jis fiksuotas Kleino bei Sapūno ir Šulco gramatikose jeib kartu su jei, jog, idant dažnai pridedamas asmenavimo paradigmose prie tariamosios nuosakos veiksmažodžių, plg.

Related research topics

Vietoj jo sakomas jei, bet dažniausiai kad. Jungtuką jeib vartojo Mörlinas mokydamas katekizmo, tai liudija Perkūno pateiktas Mörlino kalbos pavyzdys PB 7 2 3, plg. Vulgus sagt: jéi, wirfft das b weg und ſetʒt den Accent auffs é ʒum Unterſcheid des Dativi fœminini, jei, ihr. Gárbink Tew tawo, ir Mo- łin err. Motina tawo, jeib geray gywentumbei ant źemês. Perkūno pastaba dėl jungtuko jeib turėjo parodyti, kad Mörlinas ir jo sekėjas Šulcas nesilaiko dar vieno iš deklaruotų principų: vartoti tik bendriausius, 24 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 25 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift žinomiausius žodžius, suprantamus visame krašte.

Mörlinas kaip ribotoje teritorijoje suprantamo ir dėl to nevartotino žodžio pavyzdį buvo pateikęs veiksmažodžio būti praet. Skaidant PB tekstą į atskirus šnekos aktus, arba diskursus jų sampratą žr. Šis traktatas įdomus šaltinis socialinės interakcijos ir kalbos kaip pagrindinės komunikacijos priemonės tyrimui, traumes rėminės konstrukcijos sąnario šio tyrimo palankiau imtis vokiečių kalbos tyrėjams.

Mörlinas ypač akcentavo dar vieną grynumo kriterijų variantas turi būti genetiškai grynas, savakilmis. Jis siūlė išmesti visus kitakilmius žodžius, t. Net jei visuotinai vartojami ir daugeliui suprantami, jie vis tiek svetimi. Nesant atitinkamo lietuviško žodžio, geriau esą vartoti perifrazę arba aprašymą MP 6 8. Mörlinas rėmėsi Rudolpho Goklenijaus lotynų kalbos gramatika Observationum lingvae Latinae 6, kurioje rašoma apie netinkamą, nors ir visuotinę praktiką: daugumos arba vieša ir plačiai paplitusi klaida nesukuria kalbos taisyklės, daugybė klystančiųjų negali pateisinti klaidos MP Vis dėlto Mörlinas nebuvo nuoseklus kitoje traktato vietoje jis reikalavo iš knygų pašalinti tuos bažnytinius žodžius juos vadina Eccleſiaſtica, tai daugiausia polonizmaikurie nėra įsigalėję viešojoje bei 6 Rudolphas Goklenijus vok.

Rudolph Gockel [Göckel] d. Jo gramatika Mörlinui buvo priimtina dėl to, kad joje daug dėmesio skirta praktinei lotynų kalbos vartosenai, graikų, hebrajų, vokiečių ir lotynų kalbų interferencijai plg. MP 7 8, traumes rėminės konstrukcijos sąnario 11, 14, 16 24; žr.

Reikia suprasti, kad jei jau įsigalėję, tai galima ir palikti. Šitą nenuoseklumą Perkūnas pastebėjo ir priekaištavo pasakėčių vertėjui dėl gausaus skolinių vartojimo. Šis Perkūno priekaištas vienas rimčiausių, rodantis visų pirma teorinius prieštaravimus Mörlino traktate.

Perkūnas primena, kad MP karščiuojamasi dėl žodžių, seniai pasiskolintų iš lenkų ir kitų kalbų, apkrova gelis tebevartojamų ir suprantamų.

Opozicija savas svetimas liudija Mörlino siekį nubrėžti aiškias ribas ir suformuoti barjerus, neleidžiančius svetimam žodžiui tapti savu. Perkūnas ironizavo, kad nuomonė dėl skolinių, matyt, jau pakeista, nes vertime daug žodžių, kurių giminystė ir kilmė iš kitų kalbų jau esanti įrodyta: PB Dann ſo finde ich auch eine Contradiction in dieſen Fabeln.

Tarp Perkūno čia išvardytų skolinių daugiausia slavizmų skarbas, čėsas, slūžma, liūtas, miestas, gaspadinė, ponastik vienas germanizmus stukis.

Tarp skolinių patekusi ir iš indoeuropiečių prokalbės paveldėta naktis. EP vartoti įvairiu metu į lietuvių kalbą atėję leksiniai skoliniai, dauguma jų buvo ne tik įsigalėję religiniuose raštuose, bet ir prigiję šnekamojoje kalboje. Retų skolinių EP nedaug pvz.

PBtačiau keisti nesiūlė ir traumes rėminės konstrukcijos sąnario pakaitų jiems neieškojo.