Maži sąnariai skauda ryte
Kada kreiptis į gydytoją? Pomidorai, morkos ir paprikos. Tik ar visada šie skausmai tokie nekalti? Tai būdinga ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Pagrindiniai depresijos simptomai yra: Pablogėjusi nuotaika, pasireiškianti kasdien didžiąją dienos dalį Sumažėję interesai ir pasitenkinimas, prarandamas susidomėjimas — tai, kas anksčiau kėlė malonumą ir pasitenkinimą, nebesukelia šių jausmų Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas Kiti dažni depresijos simptomai: Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
Pesimizmas dėl ateities Sutrikęs miegas. Dažniausiai — nemigabet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką Pasikeitęs apetitas sumažėjęs ar padidėjęstai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Kartais visai prarandamas skonio jausmas Beprasmybės ir beviltiškumo jausmas, mintys apie mirtį ir savižudybę Seksualinio aktyvumo pasikeitimo simptomai — sumažėjęs seksualinis susidomėjimas, potraukis ir aktyvumas Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Todėl jei jums būdingi bent keli iš jų, rekomenduojama pasikonsultuoti su psichikos sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei turite minčių apie mirtį ar savižudybę.
Nors sąnarių ligos senos kaip pasaulis, iki šiol nėra iki galo nustatytos jų atsiradimo priežastys. Tiriant mumijas, nustatyta, kad šia liga sirgo net Egipto faraonai.
Kas gali paskatinti depresijos atsiradimą? Genetika — jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių maži sąnariai skauda ryte depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
Ar išaugsime augimo skausmus? Tik ar visada šie skausmai tokie nekalti? Ir kuo jie skiriasi nuo kitų, apie rimtesnes bėdas įspėjančių skausmų?
Biologiniai pakitimai — manoma, kad sergantys depresija, turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių — medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Jų atsiradimui gali turėti įtakos tam tikri genetiniai ypatumai, persirgtos ligos, ypač veikiančios centrinę nervų sistemą, pirktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ir daugybė kitų faktorių.
Ankstyvosios vaikystės trauma — vaikystėje patirtas stresas ar smurtas fizinis, seksualinis ar emocinis padidina susirgimo riziką. Psichiką traumuojantys įvykiai, kaip artimojo netektis, skyrybos, finansinės problemos, darbo netekimas bei ūminės traumos pavyzdžiui, gaisras, užpuolimas gali paskatinti išsivystyti depresiją arba kitus psichikos sutrikimus.
Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe maži sąnariai skauda ryte provokuoti depresiją.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas alkoholis, narkotikai ir kt.
Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas. Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės biologinėstiek psichologinės, tiek socialinės.
Kartu jos įtakoja ligos atsiradimą ir vystymąsi. Susiję sutrikimai.
Kelių, pečių, krumplių sąnarių traškėjimai dažniausiai siejami su druskomis sąnariuose, kurie signalizuoja prasto sąnario sveikatą. Tačiau ar tai yra iš tiesų? Šiame straipsnyje pateiksime mokslinius įrodymus, ir tuo pačiu paneigsime įsisenėjusius mitus.